- šiulma
- šiulmà sf. sing. (3) NdŽ, FrnW, KlbII20(Lkm), GrvT26, Mlk, Mlt, Lel 1. žr. šiluma 2: Jau šiulta, didelė šiulmà LKT317(Ds). Šiulmà visiem gerai Sdk. Atadaryk duris, preis šiulmõs Ktk. Mano galva bijo i šalčio, i šiulmõs Sug. Žiemą šiulmẽlė visiem susgadis Dglš. | Kas ne teip (nepatinka, nervina), tokia šiulmà pereina Adm. Šiulmà tik nuejo par visą, kai pamačiau Klt. ^ Šiulmà kaulų nelaužo Ds. Šiulmõn atejau (sako įėjęs į pirtį). – Dėkui ažu šiùlmą (sako išeidamas iš pirties) Ds. 2. žr. šiluma 4: Anoj šiulmõj graudė Vj. 3. Užp žr. šiluma 6: Ažusrėbiau šiulmõs Ktk. Duok šiulmẽlės pakelingam išgert Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.